Dictionary of the Lithuanian Language.
daiktinis — daikti̇̀nis, daikti̇̀nė bdv. Daikti̇̀nis pri̇̀zas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
daiktinis — 2 daiktìnis, ė smob. (2) senojoje sodyboje likęs gyventojas (skirstantis į viensėdžius): Tai daiktìnis – šitiek žemės, tai ir riečia nosį Rdm … Dictionary of the Lithuanian Language
būdinis — 1 būdinis, ė (neol.) adj. lingv.: Vardas yra dvejoks: daiktinis (substantivum) ir būdinis (adjectivum) S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
daržinis — 2 daržìnis, ė smob. (2) kas, skirstantis į viensėdžius, lieka sodžiuje, daiktinis: Daržìniai kopūstais vis apsivertę Rdm … Dictionary of the Lithuanian Language
dvejoks — dvejoks, ia adj. (1), dvẽjoks KlvrŽ žr. 2 dvejokas: Dvejoks yra testamentas P. Vardas (nomen) yra dvejoks: daiktinis (substantivum) ir būdinis (adjectivum) S.Dauk. Iš to dvejokį turėtumėt nuopelną Rp. Bėda žmogui dvejokios širdies brš. ^ Iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
jausmiškas — jausmiškas, a adj. L618, LL261 → jausmas 1. jausmiškai adv.: Daiktinis, jausmiškai suvokiamas pasaulis, kuriam priklausome mes patys, yra vienintelis tikrasis pasaulis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
lycius — ×lỹcius (l. lice, brus. лiцo) sm. (2) 1. veidas: Baltos kojos ir rankelės – tai ne darbininkė, balto lyciaus mergužėlė – tai ne ūkininkė JV30. 2. kūno sudėjimas, pavidalas, figūra: Gražaus lỹciaus merga, nekuprota, neklipši J. Dalės lỹcius tai … Dictionary of the Lithuanian Language
materialinis — materiãlinis, ė adj. (1) DŽ 1. susijęs su turtu, ištekliais, lėšomis, medžiaginis, daiktinis: Mūsų visuomenėje labai vertinamas darbas žmonių, kuriančių materialines ir dvasines gėrybes sp. Augant ekonomikai, kartu kyla liaudies masių… … Dictionary of the Lithuanian Language
medžiaginis — medžiagìnis, ė adj. (2) 1. Bn iš medžiagos (medžio) padarytas, medinis: Va medžiagìnis šaukštas Lz. Medžiagìnis tiltas Pls. Ar tokiais arklais aria pas jus, medžiagìniais? Rod. Mūs šaly medžiagìnėm žagrėm aria Dv. 2. tekstilinis: Medžiagìnė … Dictionary of the Lithuanian Language
trofėjus — trofė̃jus sm. (2) DŽ, NdŽ, TrpŽ, LTEXI410 1. per karą nugalėtojui patekęs priešo turtas, grobis. 2. pergalės simbolis; paminklas, daiktinis ženklas: Netinkamai sutvarkyti kad ir gražiausi medžiokliniai trofėjai nustoja tikrosios vertės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
